Stebukladarys Samuelis

Shmuel Tatz PT

Paciame Niujorko centre, Manhatane, garsiosios koncertu sales „Carnegie Hall” pastate „litvakas”, lietuviu kilmes žydas, Samuelis Tatzas, iš profesijos fizioterapeutas, savo studijoje masažuoja, gydo „išsiderinusius” žymiu ir paprastu amerikieciu kunus. Samueli jo pacientai vadina šamanu arba tiesiog stebukladariu.

Štai žymiuju muziku mintys apie Samueli:

„Aš lankausi pas Samueli todel, kad jis duoda apciuopiamu rezultatu, kurie pasireiškia per diena. Samuelis labai talentingas. Aš nepažistu kito tokio visoje šalyje. Jei norite pasijusti geriau, tai drisciau patarti tik tiek – apsilankykite pas Samueli”.
Lou Reed (roko muzikantas)

„Misteris Samuelis Tatzas yra jautriausia ir efektyviausia dovana smuikininkams ir visiems, kurie daug reikalauja iš savo kuno. Aš nepaprastai jam dekingas.”
a.a. Yehudi Menuhin (dirigentas)

Praejusiu metu rugpjuti „The New York Times” jam skyre viso puslapio publikacija antraš­te „Terapeutas lyg šamanas”. Jis, naudodamas specialias metodikas, atgaivino Niujorko ir pasaulio žvaigždes: roko dainininka Lou Reeda, kompozitoriu Andrew Lloyd Weberi, ABC žurnalista Peteri Jenningsa, smuikininka Isaaca Sterna, aktore Kathleen Turner, prima balerina Susan Jaffe ir Annanisvili, rašytoja Ann O’Brain, garsuji violoncelininka Mstislava Rostropoviciu ir daugybe kitu.

Dauguma ju susirado Samueli, gelbedamiesi nuo profesiniu ligu. Pianistai ir rašytojai – del kaklo bei peciu patempimu, šokejai – del klubu, keliu ir nugaros problemu. Taciau daugelis „šamana” susiranda del tradiciniu artrito, osteochondrozes ir Parkinsono ligu. Nors ir budamas garsus bei vertinamas ižymybiu, pats Samuelis Tatzas – kuklus, neišsenkamo humoro, gyvybingas ir geranoriškas žmogus.

Vos tik dvi žurnalistes pravere Samuelio studijos duris, šeimininkas pasitiko su šypsena ir anekdotais apie žydus. Jis iš tu žmoniu, apie kuriuos sakoma: „turi charizma”. Be to, moka pasijuokti ne tik iš kitu, bet ir iš saves. Ir dar dvasingas, nes nuolat klausosi klasikines muzikos, turi sukaupes didžiule biblioteka, kurioje daugybe meno albumu, tradicines ir alternatyviosios medicinos knygu. Beje, nemaža dali sudaro lietuviški leidiniai. Ant Samuelio vizitines korteles puikuojasi linksmas lietuvio dailininko Evaldo Mikalausko piešinys.

„O cia – mano „mersedesas” (suprask, labai brangus), – baksteli masažo gulto pusen Samuelis. – O cia senovines kedes iš pacios „Carnegie Hall”. Pasak šeimininko, kažkada išgelbejes jas iš šiukšlyno, o dabar kartkartemis ikalbinejamas tos pacios sales savininku jiems parduoti. „Neparduosiu už jokius pinigus,” – šaiposi Samuelis. Mosteli i šona, parodydamas keleta nuotrauku, vaizduojanciu rankas. Jis labai megsta stebeti žmogaus rankas.

Gurkšnodami kava šnekejomes kaip seni pažistami, be to, Samuelis, nors dvidešimt penkerius metus negyveno Lietuvoje, išsaugojo gražia dzukiška tarti – jis ilga laika gyveno Alytuje. Kadangi susedome prie sienos, nukabinetos ižymybiu nuotraukomis, puoleme klausineti, ar dar palaiko ryšius su buvusiais pacientais. Viena ju – žymiausia Wagnerio kuriniu atlikeja Christa Liudvik. „Karta nuejau i jos koncerta, nešinas ka tik dienos šviesa išvydusia jos autobiografija „In my voice”. Kai po koncerto atsistojau i eile žvaigždes autografo, bevartydamas knyga netekau žado. Šalia Caikovskio puikuojasi Tatzas, – juokauja pašnekovas. – Ne mažiau pamalonino ir autores irašas šalia knygoje esanciu komplimentu „This is true” („Tai tiesa”)…

Idomiausia pasirode pažintis su Mstislavu Rostropoviciumi. Samuelis su žmona (garsia Niujorko pianiste, taip pat kilusia iš Lietuvos, Golda Wainberg Tatz) viešejo pas maestro jo namuose-muziejuje Sankt Peterburge, kai maestro švente savo jubilieju.

Roko žvaigžde Lou Reedas, beje, neseniai Niujorke surenges kviestiniu roko žvaigždžiu koncerta Tibeto namams paremti, su Davidu Bowie, Lorie Andersonu ir kitais roko muzikantais yra dažnas Samuelio studijos lankytojas. „Kai kurios žvaigždes yra pernelyg kaprizingos, pavyzdžiui, aktorius De Niro, – pasakoja Samuelis, niekada nenusižengiantis savo principui, jog norintis pasveikti žmogus turi padaryti bent minimalu žingsni i prieki – ateiti pas ji pats. – Aktorius papraše, jog atvykciau i jo namus padaryti masažo, nes jam skauda peti. Pakvieciau apsilankyti studijoje, tada Holivudo žvaigžde pareiške, kad jis atvažiuos, bet tik tuo atveju, jei išprašysiu visus savo darbuotojus lauk ir liksiu vienas. Aš atsisakiau tai padaryti.”

„Netekote žymaus paciento?” – „Atsirado kitu”, – nusijuoke Samuelis. „Kuo esate ypatingas, kad tapote toks populiarus tarp garsiu Niujorko menininku?” – „Todel, kad esu fizioterapeutas iš Europos ir naudoju ivairias technikas bei metodikas kunui atsigauti. Turiu aparaturos iš Olandijos, Austrijos, Ukrainos, žinoma, naudoju ir ultragarsa, elektrini stimuliatoriu, magnetus, joga, šiatsu ir švediška masaža. Bet veiksmingiausias vaistas – ranku prisilietimas. Pacientas gali gydytojui meluoti, bet kai rankomis palieciu paciento kuna, jis nebegali meluoti: kunas pasako visa tiesa. Todel kad cia atsispindi visos traumos, patirtos nuo vaikystes.”

Anot Samuelio, net ir i menkiausia trauma reiktu atkreipti demesi – laikas gal ja ir apgydys, bet veliau ji vis tiek „save primins”. Tai, kas Rytu Europoje seniai žinoma, Vakaruose – tik atrandama. Pavyzdžiui, magnetine terapija ir elektroterapija Rytu šalyse populiari ir mažiausiai 20 metu aplenkusi Vakarus.

Samuelis teisus. Jis save laiko europieciu, fizioterapijos pradžiamoksli anuomet išejo Kauno kuno kulturos institute, veliau masažo igudžius tobulino Maskvoje. Aštuntojo dešimtmecio pradžioje dirbo su Sovietu Sajungos olimpines rinktines sportininkais. 1973-aisiais emigravo i Izraeli, kur studijavo vakarietiška fizioterapija, taip pat akupunktura, tai ci, joga. Izraelyje susipažino su savo dabartine žmona Golda, kuri aplanke gydytoja kaip paciente, besiskundžianti rankos skausmais. Jau po menesio ji vel galejo groti. Netrukus pora ir susituoke.

1984-aisiais Tatzai apsigyveno Viršutinio Manhatano vakaru puseje, o dar po penkeriu metu du Samuelio pacientai – ponas Sternas ir Pasaulio banko prezidentas James D.Wolfensohnas padejo jam isikurti naujajame kabinete aštuntajame „Carnegie Hall” aukšte.

„Turite pagalbininku?” – „Du tris iš Lietuvos ir viena iš Baltarusijos”.

Beje, straipsnio autores turi prisipažinti, jog meistro Samuelio „gizelis” kineziterapeutas Robertas Glemža dare joms masaža. Kaipgi kitaip. Juk reikejo išbandyti, kas tai yra. Nusprendeme – jei „gizelis” puikiai išmano savo darba ir turi švelnias rankas, ka jau tuomet kalbeti apie pati meistra?

Pašnekovas tese: „Be to, labai svarbu gera laikysena. Mano mokytojai moke mane asmeniniu pavyzdžiu. Savo mentoriumi laikau Karoli Dineika, didžiules erudicijos ir dvasios žmogu. Butu kitados jis cia atvažiaves – butu pasiekes ne mažiau nei garsusis indas Copra, gyvenantis Kalifornijoje, kurio metines pajamos viršija 20 milijonu JAV doleriu”.

„Kaip jums pavyko prasimušti Niujorke? Ar tai, kad jus žydas, jautete savo tautieciu parama, ar kokios nors žydu tautos mistines savybes padejo jums tapti populiariam?”

„Matote, Lietuvoje aš turejau buti geresnis, kad galeciau išgyventi, nes buvau žydas. Rusijoje buvau lietuvis, todel irgi turejau stengtis. Izraelyje buvau rusas išeivis, o Amerikoje – emigrantas. Visur, kad išlikciau, turejau nertis iš kailio ir irodineti, jog esu geras ir net geresnis už kitus. Kai pakyli, negalima nusileisti, reikia išsilaikyti – o tai vel reikalauja pastangu: ir fiziniu, ir moraliniu. Amerikoje visos salygos igyvendinti savo galimybes ir gauti daug pinigu. Tiesiog turi nuolat dirbti ir irodineti, kol galu gale pasiseka irodyti. Reikia atkaklumo. Beje, Niujorke iš dvidešimties gydytoju, i kuriuos kreipiausi su rekomendacijomis, man padejo ne žydas, o amerikietis gydytojas. Beje, kai gyvenau Izraelyje, turejau daugiau bendra su vidutiniu lietuviu nei su žydu ortodoksais,” – pasakojo Samuelis.

„Ar priimtumete neturtinga pacienta iš gatves, koki nuskurdusi lietuvi?” (Vienos valandos kuno „derinimo” kaina 160 JAV doleriu.)

„Padaryciau masaža už lietuviškos „Mociutes” duonos kepaliuka, – juokiasi Samuelis. – Beje, kuo turtingesnis, ižymesnis pacientas, tuo daugiau turi bedu. Itampa kaupiasi silpnose kuno vietose, ir žmogus turi pats išmokti dirbti su savimi”.

Šnekedamos nuolat stebejome pašnekova. Samuelis, pasirode, turi reta talenta – moka buti atsipalaidaves ir drauge budrus. Toks ispudis, jog protas dirba, bet kunas ilsisi, jis puikiai jauciasi savo lanksciame nenusakomo amžiaus kune. Mes net nepajutome, jog kokia valanda visi stovejome ant koju, nes Samuelis vedžiojo po savo studija ir mes, žurnalistes, ememe mestis i kupra. O jis laikesi grakšciai, tiesiai ir nuolat šypsojosi. Tiesa, jo žili plaukai išdave branda, bet kunas buvo lyg jaunuolio. Tai paneige posaki, jog „batsiuvys be batu”…

„Kaip jus pastebite kuno problema?”

„Svarbu atkreipti demesi i žmogaus judesius, laikysena, eigasti, kur, kokioje kuno vietoje susikaupusi itampa, – sako Samuelis. – Gal ir keistai nuskambes, bet daugiausiai bedu turi TV laidu vedejai ir visuomenes ryšiu specialistai.” – „O kaip jus gydote?” – „Kartais reikalingas masažas, kartais paprasti fiziniai pratimai ir, žinoma, svarbu psichologinis nusiteikimas.”

Danguole ROKUIŽIENE ir Rita BANIENE,
Niujorkas-Vilnius
Moteris